Astronomija ir dangaus stebėjimas

Ką galima pamatyti danguje šiandien?

Sužinokite, kur yra planetos, kokia Mėnulio fazė, kada prasideda astronominė naktis ir koks metas tinkamiausias stebėjimui Kaune ar jūsų pasirinktoje vietovėje.

Kas yra astronomija?

Astronomija – gamtos mokslas, nagrinėjantis dangaus kūnus, jų sistemas ir reiškinius už Žemės atmosferos ribų. Ji padeda atsakyti į klausimus, kas sudaro Visatą, kaip juda planetos bei žvaigždės ir kaip kosminiai objektai keičiasi laikui bėgant.

Ką tiria astronomija?

Astronomijos tyrimų mastas labai platus: nuo artimiausių objektų – Saulės, Žemės palydovo Mėnulio ir kitų Saulės sistemos planetų – iki tolimų žvaigždžių, ūkų, galaktikų ir visos stebimos Visatos. Mokslininkai nagrinėja šių objektų padėtį ir judėjimą, atstumą, sandarą, kilmę, raidą bei fizikines savybes. Daug informacijos gaunama ne keliaujant prie paties objekto, o stebint jo skleidžiamą ar atspindimą šviesą ir kitą elektromagnetinę spinduliuotę.

Astronomija glaudžiai susijusi su fizika ir matematika. Stebėjimų duomenys leidžia tikrinti, kaip veikia gravitacija, kaip gimsta ir kinta žvaigždės, kokiomis orbitomis juda planetos bei kokios sąlygos vyrauja skirtingose kosmoso vietose. Šios išvados remiasi matavimais ir modeliais, todėl nauji stebėjimai gali patikslinti ankstesnį mūsų supratimą.

Dangaus stebėjimas ir astronomijos šakos

Stebimoji astronomija renka duomenis teleskopais ir kitais prietaisais. Antžeminiai teleskopai tiria dangų nuo Žemės, o kosminės observatorijos gali stebėti tuos spinduliuotės ruožus, kuriuos atmosfera sugeria arba iškreipia. Greta stebėjimų svarbi teorinė astronomija: ji kuria matematinius modelius ir kompiuterinius skaičiavimus, kuriais aiškinami išmatuoti reiškiniai ir numatoma, ką būtų verta stebėti toliau.

Pagal tiriamą objektą ar klausimą išskiriamos, pavyzdžiui, Saulės sistemos, žvaigždžių, galaktikų ir kosmologijos kryptys. Astrometrija tiksliai matuoja dangaus kūnų padėtis bei jų kitimą, o dangaus mechanika nagrinėja orbitas ir gravitacinę sąveiką. Šios sritys persidengia: vienam reiškiniui suprasti dažnai prireikia ir stebėjimų, ir fizikinio aiškinimo.

Nuo kalendorių iki šiuolaikinių observatorijų

Žmonės dangų stebėjo dar prieš atsirandant šiuolaikiniams moksliniams prietaisams. Pasikartojantys Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių judėjimo dėsningumai padėjo sekti metų laikus, sudaryti kalendorius ir orientuotis kelionėse. Dangaus stebėjimai buvo svarbūs žemdirbystei ir navigacijai, o skirtingos civilizacijos sukaupė savų žinių bei stebėjimų tradicijų.

Vėliau tikslesni matavimo įrankiai ir nauji dangaus modeliai pakeitė Visatos vaizdą. Teleskopas leido pamatyti plika akimi nematomus objektus ir detales, o fotografija, spektroskopija, radijo astronomija ir kosminiai aparatai išplėtė tai, ką galima išmatuoti. Šiuolaikinė astronomija toliau vystosi kartu su technologijomis: dideli stebėjimų duomenų rinkiniai padeda aptikti silpnus ar retus reiškinius, kuriuos anksčiau buvo sunku pastebėti.

Astronomija nėra astrologija

Astronomija moksliškai tiria dangaus objektus ir reiškinius, tikrindama paaiškinimus stebėjimais bei fizikiniais dėsniais. Astrologija yra kitokia, kultūrinė sistema, kuriai priskiriamos dangaus kūnų padėčių sąsajos su žmonių charakteriu ar įvykiais; ji nelaikoma astronomijos mokslo šaka. Šių sąvokų atskyrimas padeda tiksliai suprasti, kokio pobūdžio informaciją pateikia astronominis stebėjimo įrankis.

Astronomija mėgėjams: nuo ko pradėti?

Pradėti galima be teleskopo: pasirinkite tamsesnę vietą, skirkite akims laiko priprasti prie tamsos ir stebėkite Mėnulį, ryškesnes planetas ar žvaigždynus. Prieš išeinant verta pasitikrinti, ar objektas bus virš horizonto, kada bus tamsiausia ir ar debesys neužstos dangaus. Šiame puslapyje pateikiamos planetų padėtys bei stebėjimo laikas; kalendoriuje rasite Mėnulio fazę ir Saulės laikus, o orų prognozė padės įvertinti debesuotumą.

Šis savarankiškai parengtas mokomasis tekstas apibendrina temas, aptariamas Vikipedijos straipsnyje „Astronomija“. Skaitykite jį plačiau ir peržiūrėkite ten nurodytus šaltinius.

2026 m. lapkričio 21 d.08:51 vietos laikuAtnaujinta 08:51 · 100 % debesuotumas

Dangus šiąnakt · Kaunas

Ką verta stebėti?

Šiąnakt Kaunas geriausios sąlygos numatomos stebėti: Saturnas, Uranas, Neptūnas. Saturnas geriausią padėtį pasieks 20:51 ir pakils iki maždaug 36°.

Astronominė naktis
18:22–05:58
Nakties trukmė
11.6 val.
Saulėlydis / saulėtekis
16:12 / 08:09
37/ 100Prastos

Orientacinis stebėjimo sąlygų įvertinimas

Dangaus žemėlapis

Matomos planetos

08:51
90°60°30°0°
● Merkurijus● Venera● Marsas● Jupiteris
ŠRPVŠ

Trumpas įvertinimas

Stebėjimo sąlygos

Prastos
Debesuotumas19/100
Objektų aukštis60/100
Tamsa0/100
Mėnulis79/100
Atmosfera41/100
Matomumas
8.6 km
Drėgmė / vėjas
88 % / 17 km/h
Informacija ir duomenysAstronomijos žinynasIšskleistiSutraukti

Mokomoji medžiaga apie kosmosą

Trumpi paaiškinimai ir atrinkti duomenys apie matavimo vienetus, Saulės sistemą, žvaigždes, galaktikas ir teleskopus. Pasirinkite temą ir išskleiskite lentelę.

SI priešdėliai: nuo kvantų iki kosminių mastelių

Priešdėlis prie matavimo vieneto nurodo dešimtainį daugiklį. Astronomijoje kilometrai, megametrai ir astronominiai vienetai padeda patogiai kalbėti apie skirtingus atstumų mastelius.

PriešdėlisŽymuoDaugiklis
quettaQ10³⁰
ronnaR10²⁷
jottaY10²⁴
zettaZ10²¹
eksaE10¹⁸
petaP10¹⁵
teraT10¹²
gigaG10⁹
megaM10⁶
kilok10³
hektoh10²
dekada10¹
decid10⁻¹
centic10⁻²
millim10⁻³
mikroµ10⁻⁶
nanon10⁻⁹
pikop10⁻¹²
femtof10⁻¹⁵
atoa10⁻¹⁸
zeptoz10⁻²¹
joktoy10⁻²⁴
rontor10⁻²⁷
quectoq10⁻³⁰

Duomenų pastaba: Lietuviškos formos pateiktos kaip mokomieji atitikmenys; oficialiame SI sąraše nustatomi simboliai ir daugikliai. Naujausi ronna/quetta ir ronto/quecto priešdėliai priimti 2022 m.

Graikų raidės astronomijoje

Žvaigždžių žymėjime dažnai vartojama graikiška raidė kartu su lotynišku žvaigždyno kilmininku: pavyzdžiui, α Centauri. Raidės lentelėje pateiktos su lietuviškais pavadinimais.

RaidėLietuviškas pavadinimas
Α αalfa
Β βbeta
Γ γgama
Δ δdelta
Ε εepsilonas
Ζ ζdzeta
Η ηeta
Θ θteta
Ι ιjota
Κ κkapa
Λ λlambda
Μ μmi
Ν νni
Ξ ξksi
Ο οomikronas
Π πpi
Ρ ρro
Σ σ/ςsigma
Τ τtau
Υ υipsilonas
Φ φfi
Χ χchi
Ψ ψpsi
Ω ωomega

Duomenų pastaba: Raides vardais vadinti ir žvaigždžių katalogų žymėjimo taisyklės yra atskiri dalykai; raidės tvarka nebūtinai reiškia tikslų ryškumo reitingą.

Planetų orbitos

Tolstant nuo Saulės planetų apskriejimo periodas ilgėja. Lentelėje pateiktas vidutinis orbitos dydis astronominiais vienetais (AV) ir siderinis periodas; tikros orbitos yra elipsės, ne tobulai apskritos.

PlanetaDidysis pusašis (AV)Apskriejimo periodas
Merkurijus0,38787,97 d.
Venera0,723224,70 d.
Žemė1,000365,26 d.
Marsas1,524686,98 d.
Jupiteris5,20311,86 m.
Saturnas9,53729,45 m.
Uranas19,1984,02 m.
Neptūnas30,07164,8 m.

Duomenų pastaba: Skaičiai suapvalinti mokymuisi; orbitų elementai priklauso nuo naudojamos epochos ir apibrėžimo.

Saulės sistemos planetų dydžiai ir masės

Žemė yra patogi palyginimo atskaita, tačiau kitų planetų sandara labai skiriasi: keturios vidinės planetos yra uolinės, o išorinės – milžinės.

PlanetaVidutinis skersmuo (km)Masė (10²⁴ kg)
Merkurijus4 8790,330
Venera12 1044,87
Žemė12 7565,97
Marsas6 7920,642
Jupiteris142 9841 898
Saturnas120 536568
Uranas51 11886,8
Neptūnas49 528102

Duomenų pastaba: Skersmuo ir masė pateikti pagal NASA suvestinę; vertės suapvalintos. Plutonas yra nykštukinė planeta, todėl į aštuonių planetų lentelę neįtrauktas.

Planetų ir nykštukinių planetų palydovai

Čia pateikiami geriausiai žinomi ir mokymuisi svarbūs palydovai, o ne visas kintantis patvirtintų palydovų katalogas. Nauji atradimai ir jų patvirtinimo būsena gali keistis.

KūnasŽymūs palydovaiKuo įdomūs?
ŽemėMėnulisVienintelis natūralus Žemės palydovas; svarbus potvyniams ir naktinio dangaus stebėjimams.
MarsasFobas, DeimasMaži, netaisyklingos formos palydovai.
JupiterisIjo, Europa, Ganimedas, KalistaKeturi Galilėjaus palydovai; Ganimedas yra didžiausias Saulės sistemos palydovas.
SaturnasTitanas, Enceladas, Rėja, JapetasTitanas turi tankią atmosferą, o Enceladas – vandens garų čiurkšles.
UranasMiranda, Arielis, Umbrielis, Titanija, OberonasPenki didieji palydovai; jų vardai siejami su Šekspyro ir Popo kūriniais.
NeptūnasTritonasDidžiausias Neptūno palydovas juda retrogradine orbita.
Plutonas (nykštukinė planeta)Charonas, Niksė, Hidra, Kerberis, StiksasCharonas toks didelis Plutono atžvilgiu, kad abu kartais apibūdinami kaip dvinarė sistema.

Duomenų pastaba: JPL kataloge fizikiniai parametrai pateikiami atskirai nuo nuolat atnaujinamo patvirtintų palydovų skaičiaus.

Žvaigždynai ir jų žymėjimas

Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) visą dangų padalija į 88 apibrėžtas sritis. Žvaigždynas šiuolaikinėje astronomijoje yra dangaus sritis su nustatytomis ribomis, o ne vien žvaigždžių jungimo piešinys.

Lotyniškas pavadinimasLietuviškas vardasIAU santrumpa
AndromedaAndromedaAnd
AntliaOro siurblysAnt
ApusRojaus paukštisAps
AquariusVandenisAqr
AquilaErelisAql
AraAukurasAra
AriesAvinasAri
AurigaVežėjasAur
BoötesJaučiaganisBoo
CaelumGrąžtasCae
CamelopardalisŽirafaCam
CancerVėžysCnc
Canes VenaticiMedžiokliniai šunysCVn
Canis MajorDidysis šuoCMa
Canis MinorMažasis šuoCMi
CapricornusOžiaragisCap
CarinaKilisCar
CassiopeiaKasiopejaCas
CentaurusKentaurasCen
CepheusCefėjasCep
CetusBanginisCet
ChamaeleonChameleonasCha
CircinusSkriestuvasCir
ColumbaBalandisCol
Coma BerenicesBerenikės GarbanosCom
Corona AustralisPietų VainikasCrA
Corona BorealisŠiaurės VainikasCrB
CorvusVarnaCrv
CraterTaurėCrt
CruxPietų KryžiusCru
CygnusGulbėCyg
DelphinusDelfinasDel
DoradoAuksinė ŽuvisDor
DracoDrakonasDra
EquuleusMažasis ŽirgasEqu
EridanusEridanasEri
FornaxKrosnisFor
GeminiDvyniaiGem
GrusGervėGru
HerculesHeraklisHer
HorologiumLaikrodisHor
HydraHidraHya
HydrusVandeninė GyvatėHyi
IndusIndėnasInd
LacertaDriežasLac
LeoLiūtasLeo
Leo MinorMažasis LiūtasLMi
LepusKiškisLep
LibraSvarstyklėsLib
LupusVilkasLup
LynxLūšisLyn
LyraLyraLyr
MensaStalo kalnasMen
MicroscopiumMikroskopasMic
MonocerosVienaragisMon
MuscaMusėMus
NormaKampainisNor
OctansOktantasOct
OphiuchusGyvatnešysOph
OrionOrionasOri
PavoPovasPav
PegasusPegasasPeg
PerseusPersėjasPer
PhoenixFeniksasPhe
PictorDailininkasPic
PiscesŽuvysPsc
Piscis AustrinusPietų ŽuvisPsA
PuppisLaivagalisPup
PyxisKompasasPyx
ReticulumTinklelisRet
SagittaStrėlėSge
SagittariusŠaulysSgr
ScorpiusSkorpionasSco
SculptorSkulptoriusScl
ScutumSkydasSct
SerpensGyvatėSer
SextansSekstantasSex
TaurusJautisTau
TelescopiumTeleskopasTel
TriangulumTrikampisTri
Triangulum AustralePietų TrikampisTrA
TucanaTukanasTuc
Ursa MajorDidieji Grįžulo RataiUMa
Ursa MinorMažieji Grįžulo RataiUMi
VelaBurėsVel
VirgoMergelėVir
VolansSkraidanti ŽuvisVol
VulpeculaLaputėVul

Duomenų pastaba: IAU standartizuoja lotyniškus pavadinimus, ribas ir santrumpas; lietuviški vardai yra redakciniai mokomieji vertiniai. Skirtinguose lietuviškuose šaltiniuose kai kurie vardai gali turėti variantų.

Žvaigždės, kurių diskas išmatuotas kampiniu skersmeniu

Net didelė žvaigždė danguje atrodo labai maža. Kampinis skersmuo nurodomas milikampsekundėmis (mas), o matavimas gali priklausyti nuo bangos ilgio, atmosferos modelio ir žvaigždės kintamumo.

ŽvaigždėApytikris kampinis skersmuoPastaba
R Doradusapie 57 masVienas didžiausių tiesiogiai išmatuotų žvaigždžių diskų, neskaitant Saulės; rezultatas priklauso nuo matavimo metodo.
Betelgeizėapie 42 masRaudonoji supermilžinė, kurios kampinis dydis kinta ir yra tiriamas skirtingais metodais.

Duomenų pastaba: Tai atrinkti pavyzdžiai, ne pastovus reitingas: žvaigždžių tariamasis dydis keičiasi, o rezultatų negalima lyginti neatsižvelgus į matavimo juostą ir modelį.

Artimos žvaigždžių sistemos: 25 pavyzdžiai

Atstumas iki žvaigždžių sistemų dažniausiai nustatomas paralaksu. Žemiau pateikti 25 artimų sistemų pavyzdžiai, o ne tikslus dabartinis artimiausių objektų reitingas: kaimynystės katalogai nuolat kinta.

Sistema / žvaigždėApytikris atstumas (šviesmečiais)
Alfa Kentauro sistema4,37
Barnardo žvaigždė5,96
Wolf 3597,86
Lalandė 211858,31
Sirijus8,60
Luyten 726-88,73
Ross 1549,69
Ross 24810,3
Epsilon Eridano10,5
Lacaille 935210,7
Ross 12811,0
EZ Vandenis11,1
61 Gulbės11,4
Prokionas11,5
Struve 239811,5
Groombridge 3411,6
DX Vėžio11,7
Tau Cetio11,9
Epsilon Indėno11,9
Gliese 106112,0
YZ Cetio12,1
Luyteno žvaigždė12,4
Teegardeno žvaigždė12,5
Kapteino žvaigždė12,8
Lacaille 876012,9

Duomenų pastaba: RECONS svetainėje viešas 100 artimiausių sistemų sąrašas pažymėtas 2012-01-01 data, o 10 parsekų surašymas — 2018 m. Todėl atstumai čia orientaciniai ir prieš pateikiant šį rinkinį kaip naujausią top-25 reikėtų juos sutikrinti pagal naujesnius Gaia duomenis.

Ryškūs padrikieji (atvirieji) žvaigždžių spiečiai

Atvirieji spiečiai yra gravitaciškai susijusios, dažnai panašaus amžiaus žvaigždžių grupės Paukščių Tako diske. Tariamasis ryškis priklauso nuo viso spiečiaus, stebėjimo juostos ir to, kurios žvaigždės priskiriamos jo nariams.

ObjektasKatalogo žymuoOrientacinis V ryškis
HiadosMelotte 25apie 0,5
PlejadosM45apie 1,6
Pietų PlejadosIC 2602apie 1,9
Dvigubas spiečiusNGC 869/884apie 3,7
Žvaigždžių avilysM44apie 3,7
Mėlynasis spiečiusM7apie 3,3

Duomenų pastaba: Tai ryškių pavyzdžių rinkinys, o ne tikslus reitingas. Katalogų V reikšmės skiriasi, o dideliame spiečiuje sunku apibrėžti, kur baigiasi jo nariai.

Ryškūs kamuoliniai žvaigždžių spiečiai

Kamuoliniai spiečiai – tankios, sferinės, senų žvaigždžių sankaupos. Pietų danguje matomi objektai gali būti ryškesni už šiaurės pusrutulyje populiarius pavyzdžius.

ObjektasKatalogo žymuoApytikris V ryškis
Omega KentauroNGC 5139apie 3,7
47 TukanoNGC 104apie 4,1
M22NGC 6656apie 5,1
M13NGC 6205apie 5,8
M5NGC 5904apie 5,7
M4NGC 6121apie 5,6

Duomenų pastaba: Ryškiai apvalinti iš astronominių katalogų ir stebėjimo šaltinių; dangaus skaidrumas bei stebėtojo vieta lemia, ką iš tikrųjų galima pamatyti.

Ryškūs difuziniai ūkai

Difuziniai ūkai yra dideli tarpžvaigždinės dujos ir dulkės debesys. Kai kurie švyti, nes juos apšviečia karštos žvaigždės, kiti matomi kaip tamsūs siluetai prieš šviesesnį foną.

ŪkasKatalogo žymuoPastaba
Oriono ūkasM42Ryškus žvaigždėdaros regionas; matomas plika akimi palankiomis sąlygomis.
Lagūnos ūkasM8Didelis emisijos ūkas Šaulio žvaigždyne.
Trijų dalių ūkasM20Emisijos ir atspindžio sričių bei tamsių dulkių juostų derinys.
Karinos ūkasNGC 3372Didžiulis pietų pusrutulio žvaigždėdaros regionas.
Šiaurės Amerikos ūkasNGC 7000Platus emisijos ūkas Gulbės žvaigždyne.
Rosetės ūkasNGC 2237Žvaigždžių spiečiaus apsuptas emisijos ūkas.

Duomenų pastaba: Ūko „ryškumas“ gali reikšti integruotą ryškį arba paviršinį ryškį; dideli objektai nuotraukose atrodo ryškūs, bet vizualiai gali būti sunkiai matomi.

Ryškūs planetiniai ūkai

Planetinis ūkas susidaro vėlyvoje mažos ar vidutinės masės žvaigždės evoliucijos stadijoje. Pavadinimas istorinis: šie ūkai nėra susiję su planetų formavimusi.

ŪkasKatalogo žymuoStebėjimo ypatybė
Žiedinis ūkasM57Kompaktiškas žiedas Lyros žvaigždyne.
Hantelio ūkasM27Ryškus, palyginti didelis objektas Laputės žvaigždyne.
Eskimo ūkasNGC 2392Mažas, bet teleskopu išraiškingas dvigubos struktūros ūkas.
Mėlynasis sniego gniūžtės ūkasNGC 7662Kompaktiškas melsvas ūkas Andromedos žvaigždyne.
Saturno ūkasNGC 7009Teleskopu primena mažą diską su šoninėmis iškyšomis.
Sraigės ūkasNGC 7293Labai platus ir žemo paviršinio ryškio objektas.

Duomenų pastaba: Tai žinomi stebėjimo pavyzdžiai, ne oficialus ryškumo reitingas; objekto dydis ir matymo sąlygos stipriai veikia įspūdį.

Vietinė galaktikų grupė: svarbūs nariai

Vietinė grupė – gravitaciškai susijusių galaktikų kaimynystė. Jos narių katalogai ir skaičius gali keistis, kai aptinkamos blankios nykštukinės galaktikos.

GalaktikaTipas / vaidmuoKita žyma
Paukščių TakasBarinė spiralinė galaktika; mūsų galaktikaMilky Way
Andromedos galaktikaDidelė spiralinė galaktikaM31, NGC 224
Trikampio galaktikaSpiralinė galaktikaM33, NGC 598
Didysis Magelano DebesisNykštukinė netaisyklingoji galaktika; Paukščių Tako palydovėLMC
Mažasis Magelano DebesisNykštukinė netaisyklingoji galaktika; Paukščių Tako palydovėSMC
Šaulio nykštukinė sferoidinė galaktikaPaukščių Tako palydovėSagittarius dSph
Didžiojo šuns nykštukinė galaktikaArtima nykštukinė galaktika; klasifikacija aptarinėjamaCanis Major Dwarf
M32Kompaktiška elipsinė Andromedos palydovėNGC 221
M110Elipsinė Andromedos palydovėNGC 205
IC 10Nykštukinė netaisyklingoji galaktikaIC 10

Duomenų pastaba: Tai atrinkti žinomi nariai, ne visas narių registras. Vietinės grupės mažų galaktikų inventorius nuolat pildomas.

Ryškios galaktikos stebėtojui iš Žemės

Tariamasis ryškis nurodo, kaip objektas atrodo iš Žemės, o ne jo tikrąjį šviesį. Danguje matomų ryškių galaktikų sąrašas priklauso nuo platumos ir nuo to, ar įtraukiami Magelano Debesys.

GalaktikaKatalogo žymaPastaba
Didysis Magelano DebesisLMCLabai ryškus pietų dangaus objektas; iš Lietuvos nematomas.
Mažasis Magelano DebesisSMCRyški nykštukinė palydovė, matoma pietų pusrutulyje.
Andromedos galaktikaM31Tamsiame danguje gali būti pastebima plika akimi.
Trikampio galaktikaM33Didelė, bet išsklaidyta; reikalauja tamsaus dangaus.
Bode galaktikaM81Ryški spiralinė galaktika Didžiųjų Grįžulo Ratų srityje.
Cigarų galaktikaM82Matoma kartu su M81; aktyvaus žvaigždžių formavimosi galaktika.
Sūkurio galaktikaM51Spiralinė galaktika su palydove, patogi teleskopiniam stebėjimui.

Duomenų pastaba: Atrinkti stebėjimo taikiniai, ne viso dangaus griežtas reitingas. Integruotos katalogų reikšmės neparodo, kaip ryškis pasiskirstęs objekto plote.

Dideli pasaulio teleskopai

„Didžiausias teleskopas“ priklauso nuo matuojamo dalyko: vieno veidrodžio skersmens, šviesos surinkimo ploto, interferometro bazės ar stebimos bangos ilgio. Todėl čia atskiriami veikiantys įrenginiai ir statomi projektai.

TeleskopasPagrindinis veidrodis / sistemaBūsena ir vieta
Gran Telescopio Canarias (GTC)10,4 m segmentuotas veidrodisVeikia; La Palma, Kanarų salos
Southern African Large Telescope (SALT)11 m klasės segmentuotas veidrodisVeikia; Pietų Afrika (efektyvioji anga nėra lygi vienam 11 m apskritam veidrodžiui)
Keck I ir IIPo 10 m segmentuotą veidrodįVeikia; Maunakea, Havajai
ESO VLT4 × 8,2 m teleskopaiVeikia; Paranal, Čilė; interferometro režimu didinama kampinė skiriamoji geba
James Webb kosminis teleskopas6,5 m segmentuotas veidrodisVeikia kosmose; infraraudonųjų spindulių stebėjimai
ESO Extremely Large Telescope (ELT)39 m pagrindinis veidrodisStatomas; Cerro Armazones, Čilė; planuojamas optinis ir artimųjų IR spindulių teleskopas

Duomenų pastaba: Duomenys ir būsenos tikrinti 2026 m. rugsėjį. ELT dar neveikia; teleskopų sąrašas nėra visų observatorijų visų bangos ilgių reitingas.

Turinys parengtas savarankiškai, neperimant pateikto straipsnio teksto ar jo lentelių dizaino. Skaičiai ir katalogų žymos yra faktiniai duomenys, tačiau skirtingi šaltiniai gali taikyti kitus apvalinimus ar apibrėžimus. Apie svetainės projektą

Duomenų skaidrumas

Kaip skaičiuojami rezultatai?

Saulės, Mėnulio ir planetų padėtys apskaičiuojamos serveryje pagal pasirinktą vietą ir laiką. Orų duomenys talpinami 15 minučių, o vietovių paieškos rezultatai – vieną parą. Jei orų šaltinis laikinai neveikia, planetų skaičiavimai ir prieblandų laikai rodomi toliau, o nežinomi orų rodikliai aiškiai pažymimi.

Stebėjimo įvertis apskaičiuojamas pagal debesuotumą, objekto aukštį, dangaus tamsą, Mėnulio šviesą, matomumą, drėgmę ir vėją. Tai nėra oficiali meteorologinė prognozė ar matomumo garantija.